Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Menu Style

Cpanel

Baldų gamybos ištakos Lietuvoje

User Rating:  / 0
PoorBest 

Pramoninė baldų gamyba išsivystė iš stalių amato, kurio tradicijos Lietuvoje siekia neatmenamus istorinius laikus. 1579 m. Vilniaus amatininkai gavo karaliaus Stepono Batoro privilegiją, kuri įsakė steigti stalių cechą. Buvo nurodoma, kad nariams galima gaminti įvairiausius stalus, spintas, kėdes, langų rėmus ir kitus gaminius bei pardavinėti juos Vilniaus turguje. Šio cecho nariais galėjo būti tik stalių meno meistrai, nemažai jų buvo ir atvykėliai iš užsienio, pvz.: baldžiai Friderikas Donelaitis, Jonas Mikutaitis buvo atvykę iš Tilžės. Didelė dalis baldų ir bažnytinės įrangos buvo pagaminta jėzuitų vienuolyno dirbtuvės.
Klasicizmo laikotarpiu šio stiliaus baldų gamyba buvo užsiimama didiko A. Tyzenhauzo ir Baltarusijoje veikusiose Radvilų manufaktūrose.

gaminanbaldus19 a. pabaigoje Kemeriškių kaime prie Kauno veikė Adlerio ir Rozenbliumo baldų dirbtuvės, kurios savininkų buvo vadinamos fabrikais. Kauno gubernijoje ypač pasižymėjo Jonavos baldžiai. Jų gaminiai – spintos, lovos, stalai, kėdės – buvo eksportuojami į Angliją bei Olandiją ir turėjo didžiulę paklausą. 1913 m. Kaune su medžio apdirbimu ir baldų gamyba susijusiose pramonės įstaigose dirbo apie 400 žmonių.

Carinės Rusijos okupacijos laikais Žemaitijoje garsėjo žymus vienetinių baldų gamintojas Augustinas Potockis. Jis daugiausia dėmesio skyrė kraičio skrynių, išmargintų įvairiais raštais, gamybai. Nedidelėse savo dirbtuvėse nukaldavo skrynioms apkaustus ir sudėtingus užraktus. Šiandien nemažai jo sukurtų stalelių, indaujų, altorių galima pamatyti bažnyčiose ir muziejuose.

1926 m. Mažeikiuose J. Šablinskas atidarė baldų įmonę „Klevas“, kurioje dirbo septyni žmonės. Vėliau įsikūrė Šapiro vadovaujama dirbtuvė – didžiausia “Klevo” konkurentė. Tarpukariu Kybartuose buvo gaminami metaliniai baldai – čia medinių baldų gamyba nebuvo paklausi, nes juos gaudavo viešai ar kaip kontrabandą iš Vokietijos.

20 a. 3–4 dešimtm. Lietuvoje baldininkus ruošė Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Ukmergės, Marijampolės, Seirijų amatų mokyklos. Čia besimokantys buvo supažindinami su baldų gamyba, sužinodavo apie to meto moderniausius meno gamybos principus, išaugusius užsakovų poreikius. Tokios amatų mokyklos turėdavo įvairių baldų žurnalų ir katalogų iš įvairių Vakarų Europos šalių, nuolat rengė parodas. Baigusieji mokyklas imdavosi dirbti savarankiškai arba nueidavo į jau rinkoje įsitvirtinusias įmones.

Tarpukariu jau dažnai baldus ar nors jų fragmentus projektuodavo dizaineriai: Gerardas Bagdonavičius, Sofija Pacevičienė, Vytautas K. Jonynas, Jonas Vainauskas, Antanas Gudaitis ir daugybė kitų. Ypač savo baldų paroda, surengta 1938 m. Kaune, išgarsėjo Jonas Vainauskas. Gražiausi ir kokybiškaiusi jo darbai puošė Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Jono Virako sukurti baldai buvo eksponuojami 2005 metais, minint šimtąsias jo gimimo metines. Nemažai garsaus baldininko Petro Rimšos gaminių galima rasti jo tėviškėje ir kai kurių kauniečių namuose. Jis ypač garsus raižytomis kėdėmis ir krėslais, kurie buvo pagaminti baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais, pvz.: kėdė ir fotelis skirti Petrapilyje įsikūrusiam Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komitetui užfiksuoti nuotraukose. Buvo planuota į šį fotelį-sostą sodinti tariamą Lietuvos karalių Vilchelmą Urachą, tituluojamą Mindaugu Antruoju.

Jūs esate čia: Home Buitis Baldų gamybos ištakos Lietuvoje