Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Menu Style

Cpanel

Notarų atsakomybė ir notariniai veiksmai

User Rating:  / 3

Notarinis veiksmas yra teisinę reikšmę turintis veiksmas. Kitaip sakant, tai yra paslauga, kurią notaras jums gali suteikti. Visus notarinius veiksmus atlieka notarai. Šiuos veiksmus gali atlikti ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai bei seniūnai. Šiuo metu notarai teikia apie 50 teisinių paslaugų, su jais dažniausiai bendraujame tuomet, kai sprendžiame konfliktus ar skiriame įgaliojimą tam tikram asmeniui, tvirtiname dokumentų ar parašo tikrumą.

notarasRemiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatymo nustatytas funkcijas. Notarai turi užtikrinti, kad oficialiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių arba neteisėtų dokumentų.

Notarai tvirtina įvairių tipų sandorius, išduoda liudijimus dėl paveldėjimo teisės ar nuosavybės turto, liudija dokumentų nuorašų ir išrašų, parašo, vertimo tikrumą, saugo testamentus ir jiems prilygstančius dokumentus, priima jūrinius protestus, protestuoja vekselius ir čekius, tvirtina įmonės steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir atlieka kitus notarinius veiksmus, kuriuos numato įstatymas. Visus įgaliojimus notarai vykdo paklusdami įstatymams – notaras negali būti valdomas asmeninių nusistatymų ar emocijų. Be to, notarai privalo laikytis konfidencialumo ir užtikrinti bet kokių notarinių veiksmų slaptumą.

Notarai, vykdydami savo pareigas, privalo vadovautis notarų garbės kodeksu. Šis kodeksas nusako jų moralines vertybes – notarai privalo vadovautis teisingumo principu, būti korektiški ir išlaikyti jų pareigoms deramą orumą. Jokie šeimyniniai, visuomeniniai ar kitokie santykiai negali turėti įtakos sprendimams, nes notaras visuomet yra objektyvus ir nešališkas. Kiekvienas notaras, gerbiantis ir mylintis savo darbą, privalo tobulėti savo srityje, o sukauptomis žiniomis dalintis su kolegomis. Jei notaras sulaužo duotą priesaiką, jis turi atsistatydinti, kadangi garbės negalima atimti, garbę galima prarasti.

1992 m. rugsėjo 15 d. buvo įvykdyta valstybinio notariato reforma. Nuo tos dienos notarų skaičius padidėjo daugiau nei šešis kartus. Lietuvoje nustatytas notarų skaičius yra 280, tačiau šiuo metu dirbančių notarų yra keliomis dešimtimis mažiau. Teisingumo ministerija numato, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtų dirbti ne mažiau kaip 3 notarai – taip bus aptarnaujamas būtinas gyventojų skaičius. Notarus gali paskirti ir juos atleisti tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu steigiami ir notarų biurai. Jie kuriami atsižvelgiant į notarų skaičių: vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Toje pačioje savivaldybėje dirbantys keli notarai gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dirbant bendrame notarų biure, kiekvienas notaras visus notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir pats prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Už vieno ar kito notarinio veiksmo atlikimą, iš kliento notaras ima atlygį, kurį nustato Teisingumo ministerija, suderinusi jį su Finansų ministerija. Šiuo metu notarų paslaugos yra apmokamos vadovaujantis 1996 m. nustatytais įkainiais. Lietuvoje šie įkainiai yra vieni pigiausių, jei lygintume šalį su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Vardus ir pavardes keis operatyviau

User Rating:  / 3

issiskyrimasPrėjusiais 2012 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip tūkstantis norinčųjų pasikeisti savo vardą ar pavardę. Nors tendencija ir kiek sumažėjo, lyginant su 2010 ar 2011 metais, bet toks norinčųjų skaičius vis dar yra nemažas ir reikalavo naujų sprendimų būdų, kaip tai galima būtų padaryti operatyviau.

Nuo šių metų įsgaliojo nauja pavardžių keitimo supaprastinta sistema. Jei po vestuvių siekiama pasikeitsi pavarde ar po skirybų susigrąžinti seniau turėta - nuo šiol sprendimą dėl pavardės keitimo galės priimti civilinės metrikacijos skyriai. Norintys pasikeisti pavardę galės kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą, o ne pagal savo gyvenamąją vietą.

Šiuo metu yra galimybė tėvams pakeisti nepilnamečio vaiko vardą. Sprendimą dėl nepilnamečio vaiko iki 3 mėnesių amžiaus vardo pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigos priima savarankiškai. Kai pageidaujama keisti vyresnio kaip 3 mėnesių amžiaus nepilnamečio vaiko vardą, prašymo pagrįstumą vertina ir Teisingumo ministerija. Prašyti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą galima tik tuo atveju, jeigu turimas vardas neatitinka jo interesų, taip pat, jeigu vaiko vardo keitimas neprieštaraus jo interesams.

Tais atvejais, kai pats vaikas yra sulaukęs 10 ar daugiau metų, be kitų dokumentų civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas raštiškas vaiko sutikimas dėl jo vardo keitimo. Visus šiuos dokumentus civilinės metrikacijos įstaiga persiunčia Teisingumo ministerijai, kuri sprendimą dėl vaiko vardo keitimo priima per 2 mėnesius.

Dažniausiai pageidaujama vaiko turimus du vardus pakeisti į vieną iš jų, kuriuo vaikas vadinamas arba vaiko turimą vieną vardą pakeisti į kitą vardą, kuriuo vaikas vadinamas ir kuriuo prisistato aplinkiniams.
Pernai pakeisti 115 vaikų, vyresnių kaip 3 mėnesių amžiaus, vardai. Daugiausia prašymų (44) pakeisti nepilnamečio vaiko vardą gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje. Į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi 9 vaikų tėvai dėl savo vaikų vardų pakeitimo. Klaipėdos mieste dėl nepilnamečių vaikų vardų pakeitimo pateikta 11 prašymų, Kauno mieste – 8, Panevėžio mieste vardą pakeisti prašė 5 vaikų tėvai.

Nepilnamečių vaikų tėvai, kurių atžalos patiria sunkumų dėl turimo vardo, džiaugiasi atsiradusia galimybe pakeisti vaiko vardą.

Šaltinis: Teisingumo ministerija

Nuo šiol lengviau bus galima pasitikrinti kokiai politinei partijai priklausote

User Rating:  / 3

Teisingumo ministerija įdiegė sistemą, kurioje galima pasitikrinti ar esate įtrauktas į politinės partijos sąrašus.

Prisijungus prie elektroninės sistemos galima sužinoti, ar, pavyzdžiui, perėjus iš vienos partijos į kitą asmuo tikrai buvo išbrauktas iš ankstesnės partijos sąrašų, taip pat ar apskritai yra įtrauktas į kokios nors partijos sąrašus.

Iki šiol pasitaikydavo atvejų, kuomet asmenys nustebdavo sužinoję, kad priklauso kokiai nors partijai. Nors niekad nebuvo tokio pageidavimo išreiškę, jų vardas kažkaip tuose sąrašuose atsirasdavo. Tokiu atveju sužinoti, ar jo pavardė nėra dar kokios partijos sąraše, buvo vienintelis kelias - klausti kiekvienos partijos atskirai.

„Nuo šiol asmeniui pakaks save identifikuoti, pavyzdžiui, pasinaudojus elektroninės bankininkystės paslauga, ir spustelėjus į elektroninės valdžios vartų nuorodą išsiųsti užklausą į sistemą. Sistema, automatiškai patikrinusi visus partijų narių sąrašus, tuoj pat pateiks atsakymą konkrečiai apie šio asmens priklausomybę politinei partijai“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Jei paaiškės, kad asmuo yra politinės partijos sąrašuose, nors ten neturėtų būti, dėl patikslinimo žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į pačią politinę partiją.

Sistemoje yra suvesti duomenys, kuriuos politinės partijos yra pateikusios Teisingumo ministerijai iki š. m. kovo 1 d. Ministerijai partijos iki šios datos kasmet privalo pateikti atnaujintus savo narių sąrašus, kad būtų galima patikrinti ar partijose yra pakankamai narių ir ar jose nėra besidubliuojančių pavardžių.

Prisijungti prie sistemos galima ir per elektroninės valdžios vartus internete.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 44 politinės partijos.

Reklama: Skristi pigiau nei važiuoti

Siekiama kovoti su piratavimu

User Rating:  / 0

Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriose siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už piratavimą ir riaušių kurstymą.

Seimas yra ratifikavęs Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, kurioje pateikiamas piratavimo apibrėžimas, tačiau ne visi požymiai yra kriminalizuoti Lietuvos BK ir atitinka atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Dėl tos priežasties Konvencija nėra iki galo tinkamai įgyvendinta ir Lietuva ne visais atvejais atviroje jūroje ar teritorijose už valstybės jurisdikcijos ribų galėtų sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn piratavimu įtariamus asmenis.

Siekiant suderinti nuostatas, siūloma, kad už piratavimą, jei tai sukėlė labai sunkius padarinius, gali būti skirta ir pati griežčiausia bausmė – įkalimas iki gyvos galvos.

Projekte taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už riaušių kurstymą. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė gresia tik tam, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, tačiau nėra numatyta bausti už kurstymą tokius veiksmus atlikti. Už šį nusikaltimą siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Parengtas BK pataisų projektas yra teikiamas visuomenei susipažinti bei pareikšti pastabas, o įvertinus jas, projektas vėliau bus teikiamas svarstyti Vyriausybei. Išsamiau su juo galima susipažinti internete.

Reklama: Kaip pakeisti kelionės lėktuvu laiką

Valstybės skolininkai nebeprivalės papildomai mokėti už vygdymo išlaidas?

User Rating:  / 0

Remigijus Šimašius pateikė siūlymą nustatyti, kad išieškant skolas iš valstybei skolingų asmenų, šiems šalia skolos netektų sumokėti dar ir nepagrįstai didelę sumą už išieškojimo paslaugas antstoliams.

Tam būtina įdiegti efektyvų skolų išieškojimo mechanizmą, padaryti jį pigesniu ir nenuostolingu valstybei. Šiuo tikslu pirmiausia siūloma įdiegti vieną skolininkų registrą, kuriame būtų aiškiai matoma visa informacija apie valstybei skolingus asmenis.

Šiuo metu informacija apie valstybei skolingus asmenis nėra sistemingai kaupiama. Daugiau nei 60 valstybės institucijų, kurios turi teisę skirti administracines baudas, šią informaciją kaupia atskirose duomenų bazėse, o dėl skolų išieškojimo kiekviena atskirai kaskart kreipiasi į antstolius. Skolas be antstolių pagalbos išsiieškoti gali tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Sodra ir muitinė. Už antstolio paslaugas galiausiai tenka sumokėti žmogui, kuriam neretai tenka pakloti kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau nei siekia prasiskolinta suma.

Neefektyvus skolų išieškojimas taip pat gula ir ant mokesčių mokėtojų pečių. Už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės naudai pagal teismų sprendimus, 2008–2011 metais valstybė antstoliams sumokėjo 5 444 237 Lt ir dar liko 221 287 Lt įsiskolinimas, o antstoliai išieškojo ir grąžino tik 325 718 Lt. iš sumos, sumokėtos jiems už paslaugas.

Atomazgos "Kuršių marių botelių" byloje dar nematyti

User Rating:  / 1

LR Vyriausybė nusprendė, jog turėtų būti nugriauti trys objektai Kuršių Nerijoje, likusieji galės būti rekonstruoti taip, kad tiktų prie bendro architektūrinio stiliaus. Galutinį žodį dėl to turėtų tarti teismas. Teisingumo ministras sieks, kad už griovimo išlaidas ir kitus nuostolius atsakytų neteisėtus sprendimus priėmęs asmenys.

Valstybė priėjo nelengvą sprendimą, tikrai nėra labai puikus variantas, turint omenyje, kad per dešimt metų visuomenė ir valstybė buvo įstumta į aklavietę, iš principo yra nuspręsta, kad bent trys objektai „neįsipaišo“ į bendrą schemą ir bendrą planą ir turėtų būti nugriauti, kiti gali būti pataisyti, kad jie gali toliau stovėti“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė teisingumo ministras  Remigijus Šimašius. Jis įsitikinęs, kad už šią situaciją turi atsakyti ir pareigūnai, kurie leido statyti minėtus pastatus su visais reikalingais leidimais.

Reklama: Butų nuoma Klaipėdoje

„Kvailio vietoje neturi likti nei mokesčių mokėtojai, kuriems gali tekti atlyginti žalą, jei tokia bus nustatyta, nei valstybė“, - sakė R. Šimašius, pridurdamas, kad iki šiol nesėkmingai įrodinėjama pareigūnų kaltė. Tačiau jeigu bus įvardinti konkretūs nuostoliai, gali būti reikalaujama institucijų vadovų atsakomybės. Ji turėtų būti dalijama ir statytojams, kurie galėjo laikyti ne visų teisės aktų.

„Vyriausybė neįteisina jokių neteisėtų statybų. (...) Galutinius sprendimus dėl galimų taikos susitarimų, kurie gali būti realizuoti, jei investuotojai ar savininkai pastatų atsižvelgs į Vyriausybės išdėstytus pasiūlymus, galutinius sprendimus priims teismai“, - sakė premjeras Andrius Kubilius.

Turėtų būti griaunami objektai esantys Rėzos adresu 1 - vadinamieji jachtininkų viešbučiai ir restoranas, druskų sandėlis ir vadinamieji Baobabai, trys pastatai Preilos buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, patvirtinto Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Jūs esate čia: Home Teisė